pamaldų laikas

Šv. Mišios aukojamos:

Sekmadieniais 12:00 val.

Istorija

Kurklių miestelis yra kairiajame Virintos upės krante, kur į ją įteka nedidelis Kurklės upelis, 14 km į pietus nuo Anykščių, 27 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, 2 km nuo Kauno Zarasų plento.

Kurklių praeitis sena. XIII-XIV a. buvo žinoma “Kurklių žemė” ir Kurklių valsčius – didžiojo kunigaikščio nuosavybė. XVI a. dokumentuose minimas Kurklių dvaras ir laukas.

1622 m. Kurkliuose buvo reformatų bažnyčia. Katalikų bažnyčios nebuvo, tik koplyčia. XVII a. ją aptarnavo Kavarsko kunigai. 1700 m. grafas Zaviša pastatė medinę katalikų bažnyčią ir prie jos įkurdino atgailos kanauninkus. Jų čia buvo keletas, kurių vienas sakydavęs pamokslus lietuviškai. Vienuolių tarpe būta ir dailininkų, nes yra išlikusių jų pieštų paveikslų.

1744 m. Kurklių bažnyčia tebebuvo Anykščių bažnyčios filija. Po 1831 m. sukilimo rusų valdžia vienuolyną uždarė. 1849 m. parapija buvo priskirta Žemaičių vyskupijai.

Architektūra. Senoji 1700 metų medinė bažnyčia buvo perstatyta 1874 m. Fasadas klasicistinis, su keturių kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Ant stogo kraigo uždėtas mažytis bokštelis. Bažnyčia kryžminio plano su žemais transeptais. Langai dideli, su pusapskritėmis arkomis. Bažnyčioje yra trys altoriai, orderinės tvarkos, su kolonų poromis ir laužytais antablementais. Didysis altorius papuoštas šv. Šeimos ir kitais paveikslais. Languose sudėtos vitražinės šventųjų figūros. Transeptuose yra panašūs šoniniai altoriai. Sakykla dekoruota reljefiškais drožiniais, o sienos – stilizuotų kryželių juostomis.

Priešais bažnyčią stovi didelė medinė varpinė. Jos visi trys tarpsniai yra aštuoniasieniai, kaip ir piramidinis stogas. Statyta 1874 metais.

Vysk. M. Valančiaus laikais Kurkliuose buvo parapijinė mokykla, kurią 1855 m. lankė 16 mokinių. Vėliau mokykla surusinta. 1865 m. Kurkliuose buvo 338, 1897 . 789 gyventojai. Carinės Rusijos laikais Kurkliai buvo valsčiaus centras.

Nepriklausomybės metais religinis gyvenimas čia buvo labai gyvas. Veikė lietuviškos ir katalikiškos organizacijos, ypač pavasarininkai. Katalikų vyrų sąjunga, angelaičiai, Katalikų moterų sąjungos skyrius. Pradedant 1927 m. beveik kiekviename kaime buvo įsteigtos “Pavasario” kuopelės. Iš platesnio masto renginių, verta atkreipti dėmesį į 1930.VIII. 17 Kurkliuose suruoštą katalikiškų organizacijų kongresą, kuriame dalyvavo virš 7000 dalyvių, kurių tarpe buvo vysk. M. Reinys, prof. Pr. Dovydaitis. Apie 1937 m. pastatyti modernūs parapijos namai, kuriuose įruošta didelė salė. Miestelio aikštėje buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, o 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, prie bažnyčios pastatytas gražiai ornamentuotas medinis lietuviškas kryžius.

Kurklių parapija priklauso Ukmergės dekanatui. 1940 m. ji turėjo apie 4000 parapijiečių. Patys Kurkliai buvo Ukmergės valsčiaus centras. 1923 m. miestelyje gyveno 755 gyventojai.

Sovietų okupacijos metu Kurklių miestelis buvo Anykščių rajono kolūkio ir apylinkėsz centras. 1959 m. miestelyje gyveno 599, 1976 m. 466 gyventojai.

Kurklių parapijoje yra buvę 3 koplyčios. Miestelyje, kapinėse (stovi ir dabar) mūrinę koplyčią pastatė dvarininkai Piatuchai. Kurklių dvare koplyčią 1874 m. pastatė Kaminskai, o Pavirinčių dvare – dvaro savininkai Oginskiai.

Trakinių kaime, Kurklių parapijoje, 1873.II.3 gimė Juozapas Kukta, Kaišiadorių vyskupas. Baigęs Vilniaus kunigų seminariją ir Petrapilio dvasinę akademiją, kunigu įšventintas 1898 m. Dirbo Vilniaus miesto parapijose ir visą laiką energingai rūpinosi, kad lietuvių kalba gautų prideramas teises Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. Gyvendamas Vilniuje, dirbo lietuvių religinėse, visuomeninėse, socialinėse organizacijose. Buvo lenkiškos dvasinės vadovybės už tai baudžiamas. Atvykus į Vilnių vysk. J. Matulaičiui, tapo jo artimiausiu padėjėju. 1902 m. lenkų ištremtas į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. 1926 m. įsteigus Lietuvos bažnytinę provinciją, paskirtas Kaišiadorių vyskupu. Mirė 1942.VI.16.

Džiugų kaime 1913.XI.1 gimė Rapolas Krasauskas, žinomas istorikas, parūpinęs “Lietuvių enciklopedijai” daugybę Lietuvos vietovių bei bažnyčių mokslinių aprašymų.

Luciūnų kaime 1908.I.5 gimė Stasys Yla, kunigas, profesorius, spaudos ir visuomenės veikėjas, daugybės knygų, studijų, maldaknygių autorius. Šiluvos istorijos tyrinėtojas.